Loren Britton paroda “Interdependency”

N

Nuo spalio 10-osios galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) veiks Loren Britton (JAV/DE) paroda „Interdependency” (liet. „Tarpusavio priklausomybė“). Parodos kuratorė ‒ Sylvia Sadzinski.

Loren Britton parodą “Interdependency” (liet. „Tarpusavio priklausomybė“) sudaro grupė spalvingų langų paveikslų, žaidžiančių su galerijos erdvės riba ir matomų tiek iš vidaus, tiek iš galerijos išorės bei internetu prieinamas video, nagrinėjantis ribas tarp (ne)žmogiškų būtybių. Šioje parodoje Britton tyrinėja zooidus kaip pavidalus, siekdamas kelti klausimus apie saviapibrėžimą, saviorganizaciją ir kolektyvines tarpusavio priklausomybes. Zooidai – tai bioluminescencinis jūrinis organizmas, bet taip pat ir tam tikras spiečiaus (angl. „swarm“) stalinių robotų tipas. Tiek robotai zooidai, tiek organizmai zooidai panašūs tuo, kad jie sudaryti iš daugybės mažų individų, kurie bendruomeninis organizuoja visumos gyvavimą ir išlikimą. Gyvūnai zooidai randami giliai vandenynuose, jie gali išgyventi ekstremaliomis sąlygomis ir yra sudaryti iš daugybės individualių organizmų, kurie bendrai veikia po viena oda. Robotai zooidai yra miniatiūriniai robotai, kurie yra užprogramuoti kolektyviniam užduočių atlikimui, reikalingam bendro grupės darbo. Per žaidimą zooidų, tiek kaip gyvūnų, tiek kaip robotų, figūromis, Britton siūlo pažvelgti į tarpusavio priklausomybę, pasikliovimą ir rūpestį vieni kitais kaip mūsų kolektyvinę būklę. Mes visi esame vieni nuo kitų priklausomi ir glaudžiai susiję per mūsų egzistenciją, bandydami užčiuopti būdus komunikuoti, galimybes gyventi ir išgyventi kartu.

Per žaismingą ir poetišką zooidų kaip pavidalų/figūrų tyrinėjimą, pasitelkdamas juodų feminisčių Claudia Rankine ir Alexis Pauline Gumbs po/etiką[1], Britton klausia: „kas esame „mes“? Tarpusavio priklausomybė nurodo į bendrą įsteigtį – kai vieno daikto buvimas įsteigia kito buvimą, – ir į tai, kaip visi daiktai prasideda priklausomybės nuo kitų ir pasikliovimo kitais sąlygomis. Tarpusavio priklausomybės klausimas – tai klausimas kaip gyventi kartu ir kaip gyventi su prieštaravimais ir prieštaravimuose. Tarpusavio priklausomybė leidžia skirtumams būti greta vienas kito, tuo pačiu metu suvokiant tiek dideles kliūtis, tiek viltingas galimybes, kurios iškyla pripažinus, kad „mes“ dalinamės viena oda.

Šią parodą sudaro kelios fazės.  Pirmoji fazė – langų piešiniai, kurie bus eksponuojami [si:said] galerijoje Klaipėdoje spalio 10 – 30 dienomis ir taip pat dokumentuojami internete. Antroji, skaitmeninė faze, bus pasiekiama internetu puslapyje www.lorenbritton.com. Trečioji fazė pratęs parodą  lapkričio 14-ąją 14‒16 val. simpoziumo forma. Ketvirtoji fazė bus įgyvendinta TIER – The Institute of Endotic Research Berlyne, Vokietijoje 2021-ųjų pavasarį.

Kuratorė – Sylvia Sadzinski

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

[1]               Po/etika (angl. „poethics“, kaip „poetics“ – poetika – ir „ethics“ – etika – kartu), kaip ją apibrėžia Denise Ferreira da Silva, yra ne linijinė spekuliatyvi praktika, kuri siekia nesuprastinti, nesuredukuoti nieko į objektą, kitoniškumą ar produktą. Istorija ir atmintis yra neredukuojančios, jos aktyviai formuoja mūsų praeitį, dabartį ir ateitį.